Registruotis VGTU.lt

Šiuolaikinė spauda: nuo kvepiančių lankstinukų iki spausdintų namų

2017-07-17
Šiuolaikinė spauda: nuo kvepiančių lankstinukų iki spausdintų namų
Atsiradus ir išpopuliarėjus elektroninei leidybai ilgą laiką sklandė kalbos, kad spaudos dienos suskaičiuotos. Kad elektroninė leidyba informacijos skleidimo srityje tikrai užima svarbią vietą, pritaria ir spaudos verslo atstovai, tačiau sparčiai tobulėjant technologijoms vietoje nestovi ir spauda. Spausdinta elektronika, išmaniosios pakuotės, 3D spauda, spausdinti automobiliai ir net namai – iš nuostabos išsižioti priverčianti spaudos dabartis.
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakulteto 3D technologijų ir spausdinimo laboratorijos vadovo doc. dr. Eugenijaus Jurkonio teigimu, šiandien net įprasta spauda randa pritaikymą naujose, kartais labai netikėtose žmogaus veiklose. „Tradicinę spaudą papildžiusios technologijos dabar leidžia spausdinti kvepiančius reklaminius lankstinukus, spalvą nuo temperatūros keičiančius vaizdelius, išmaniąsias prekių pakuotes, kurioms naudojamos QR, NFC, RFID technologijos, su išmaniojo telefono programėlių pagalba leidžia išplėsti paprastos prekės etiketės galimybes – pasiūlyti pirkėjams receptų, naudojimo rekomendacijų, žaidimų ar loterijų už atsiliepimus ir daug kitų dalykų“, – pasakoja jis.
    
Kita labai svarbi šiuolaikinės spaudos sritis – 3D spauda, kuri, anot E. Jurkonio, šiandien nebėra tik „pamišusių“ hobis. „Inžinerijoje ir technologiniuose moksluose be 3D spaudos jau sunkiai išsiverčiama. Ji padeda gaminti įspūdingus išskirtinius dalykus labai patogiai ir palyginus nebrangiai. Ši technologija jau sėkmingai taikoma aviacijoje ir automobilių pramonėje – jau yra spausdintų prestižinių automobilių, motociklų ir dviračių. 3D spauda žengė ir į kosmines technologijas – sukurti 3D spausdintuvai pritaikyti dirbti nesvarumo sąlygomis. Ši technologija jau sėkmingai naudojama medicinoje, mene, žaislų pramonėje, madoje, statyboje, automobilių, avalynės, aksesuarų gamyboje“, – vardija VGTU 3D technologijų ir spausdinimo laboratorijos vadovas.
 
Visai neseniai pasaulį nustebino viena Kinijos kompanija, pristačiusi iš betono atspausdintą namą. Padedant 6,6 m aukščio, 10 m pločio ir 150 m ilgio 3D spausdintuvui, kuriame vietoj įprastai 3D spausdintuvams naudojamo metalo ir plastiko lydinio naudotas betonas, rodos, beprotiška idėja buvo paversta realybe. „Dabar yra galimybė spausdinti metalais, plastiku, dervomis, gipsu. Pagrindinis 3D spaudos privalumas – medžiagos suvartojama tik tiek, kiek reikia, projektuotojui nebereikia galvoti, kaip technologiškai bus padaryti įvairiausi gaminio formos „išraitymai“. Pagaliau sukurta technologija, kurioje gaminys su daug kiaurymių, tuštumų, išpjovų yra pagaminamas greičiau nei tokio paties dydžio pilnaviduris „gabalas“, – pastebi E. Jurkonis. 
 
Pasak VGTU 3D technologijų ir spausdinimo laboratorijos vadovo, į šias naujas spaudos technologijas ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje šiuo metu investuojami didžiuliai pinigai. „3D spaudos srityje dirba daug inžinierių ir mokslininkų, kurie kuria naujas inovatyvias medžiagas, technologijas ir produktus, sujungia tai, kas atrodo nesujungiama. Taip atsiranda spausdinti davikliai, lauko tapetai, kurie saulės energiją paverčia į elektrą, spausdinti namai, atliekami bandymai kuriant dirbtinę odą“, – pasakoja jis.
 
E. Jurkonis akcentuoja, kad kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje  spausdinimo technologijos sparčiai plečiasi, tobulėja ir joms reikia vis daugiau gerų specialistų.
 
VGTU jau nuo 1997 m. ruošia spaudos technologijų specialistus pagal Spaudos inžinerijos studijų programą. Praėjusiais metais pasiūlytos net dvi šios programos specializacijos – Spaudos medijų inžinerija bei 3D technologijos ir spausdinimas. „Pirmieji mūsų absolventai jau seniai dirba spaustuvių direktoriais, gamybos vadovais, technikos ir komercijos direktoriais. Studentai yra įdarbinami dar studijų metais po pirmosios praktikos. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 400 su spauda susijusių įmonių, jose dirba apie 12 tūkstančių darbuotojų, tačiau gerų ir šiuolaikinių specialistų nuolat trūksta“, – atkreipia dėmesį E. Jurkonis.a